ciuziniai

Gražaus kūno ir švaraus proto pagrindas nuo pat senų laikų buvo sveika mityba ir sportas. Ne veltui jau Antikinėje Graikijoje buvo rengiamos įvairių sporto šakų olimpinės žaidynės, tačiau tada jose dalyvauti galėjo tik vyrai.

Šiuolaikinė visuomenė formuoja liekno žmogaus kultą, tačiau tai dažnai prasilenkia su sveiko kūno teorija. Mes dažnai esame blogai nusiteikę, pikti ir nepatenkinti. Dažnai dėl savo nuotaikų kaitos kaltiname aplinkinius žmones ar net orą, tačiau  nesusimąstome, kad mums tiesiog pritrūko energijos.

Artėjant pavasariui turbūt kas antras žmogus pradeda galvoti kaip padailinti per žiemą papilnėjusias savo kūno linijas ir pradeda sukti ratus apie sporto klubus, arba bent mintis apie tai. Entuziazmas pradeda mažėti peržvelgus rinkoje dominuojančių, sporto paslaugas siūlančių firmų kainas. Mėnesiniai abonementai nėra tokie pigūs kaip gali pasirodyti iš pirmo karto. Juk vieno mėnesio, ar 12 treniruočių tikrai neužteks, kad pajūryje būtumėte pats geidžiamiausias plokščio pilvuko savininkas, ar smėlio laikrodžio formų deivė.

Taigi, jei nesate iš tų, kuriems patinka prakaituoti sporto klube ant netikro dviračio (kuris taip niekur ir nenuvažiuoja) išbandykite sportą gamtoje ir namuose. Tai užims tiek pat laiko kaip ir sportas klube, tačiau pojūčiai bus tikrai malonesni. Juk važiuoti miško takučiu ar upės pakrante bus tikrai smagiau, nei minti pedalus žiūrint į gatve važiuojančius automobilius. Tačiau tokią pramogą sau galima leisti tik šiltuoju metų laiku. Žiemą su dviračiu pasivažinėti gal ir pavyktų, bet saugumo prasme, tai didelė rizika. Todėl išeitimi gali tapti treniruokliai namams. Jie jau nebėra tokie brangūs ir dideli kaip pirmieji treniruokliai.

Dažnai kompaktiški ir praktiški, leidžiantys atlikti pratimus kelioms raumenų grupėms treniruokliai randa sau vietą apsisprendusiojo sportuoti namuose. Tai gi nuo ko pradėti? Treniruokliai namams – tai ne baldai, ant jų reikia ne sėdėti, o dirbti, tai gi pirmiausia peržiūrėkite koks jūsų biudžetas, ir kiek pinigų galite išleisti šioje srityje. Tuomet vertėtų pasitarti su sveikatos specialistu, kuris nustatys Jūsų kūno problemiškas vietas, bei ryšį tarp sporto intensyvumo ir Jūsų sveikatos galimybių. Tuomet kai jau žinosite ko norite ir kiek pinigų galite tam išleisti, teliks įsigyti treniruoklį ir nepamiršti juo naudotis. Treniruokliai namams ir sveikos mitybos principai ne tik padės pagražinti kūno formas - intensyvūs užsiėmimai pagerins nuotaiką, sumažės sveikatos sutrikimų galimybė, net padės sutaupyti pinigų.

Minkštųjų baldų suklestėjimo laikotarpiu galima laikyti karalienės Elžbietos I laikotarpį, o didžiausią populiarumą šie baldai buvo pasiekę Viktorijos ir Edvardų valdymo erose.Tuo metu Anglijoje išpopuliarėjo ne tik šio tipo baldai bet ir kilimai, portjeros ir gobelenai, šiomis medžiagomis buvo dengiami baldai. Žinoma, tai buvo kilmingųjų privilegija.

Minkšti baldai yra jūsų asmeninio skonio ir kūrybiškumo išraiška. Jie patogesni, nei kieta,medinė kėdė. Jei norite, kad jūsų interjeras būtų panašus į XVI - XIX amžių - būtinai pirkite audiniu dengtus baldus, jie suteikia šilumos pojūtį jūsų namuose. Spalvų, tekstūrų ir ilgaamžiškumo galimybės yra beveik neribotos, ypač šiaip laikais. Tuo pačiu naudodami minkštus baldus, juos galite lengvai perdirbti. Medinės ir plieno konstrukcijos ilgai nesidėvi, o nusidėvėjusius audinius lengvai gali pakeisti tuo užsiimantys meistrai. Netgi ir seni minkšti baldai gali atgimti naujam gyvenimui.

Baldus gamina aukštos kvalifikacijos meistrai, kurie dirba kaip nepriklausomi rangovai, studijose ar gamyklose. Jie apkala baldus, pagalves tekstile, audiniu arba oda, dirba komandoje arba individualiai, aišku nuo to priklauso pagaminamų baldų kiekis. Meistrai paprastai pradeda nuo rėmo gamybos, apdailos, o vėliau visą konstrukciją aptraukia medžiaga. Jų priemonės apima standartinių dailidžių įrankiai ir siuvimo medžiagos, įskaitant siuvamąsias mašinas. Taigi, baldų gamintojai yra visapusiškai pasirengę meistrai.

Minkšti baldai turėtų atitikti interjerą. Prieš perkant pagalvokite, kiek laiko planuojate naudoti baldus, kiek esate pasiruošęs mokėti už išlaikymą. Svarbu žinoti, kad patvarumas priklauso nuo audinio. Baldiniai pluoštai gali būti iš medvilnės, vilnos, nailono, akrilo ar poliesterio. Jei jūsų minkšti baldai bus dažnai naudojami, stovės ten kur šeima praleidžia laisvalaikį, patartina pirkti baldus iš stiprių audinių. Šiuo atveju oda yra labai ilgaamžiškas pasirinkimas. Žinoma, ji reikalauja specialios priežiūros.

Saugokite savo baldus. Prieš perkant baldus pasitarkite su gamintoju, kokias priemones galima naudoti valant baldus, paprastai konsultantai tai žino. Laikykite baldus atokiau nuo saulės spindulių, kad būtų išvengta blukimo.

Išsirinkti baldus ir galiausiai juos nusipirkti, žinoma, yra pats didžiausias darbas. Tiesa, kartais atsiranda kliūčių, kurių nesate numatęs. Kažkodėl taip dažniausiai ir nutinka. Viena iš jų - naujųjų ar senujų baldų perkėlimas. Kartais baldai užstringa ties kambario durimis, ypač kai baldai yra nemaži.

Jei gyvenate pirmajame aukšte, galite bandyti įkelti baldus pro langą. Žinoma, turite būti įsitikinę, kad langai yra pakankamai dideli. Taip pat turite būti įsitikinę, kad baldus bus įmanoma tvirtai pritvirtinti prie technikos, kuri juos užkels į reikalingą aukštį.

Jei iš pirmo karto nepavyko, pabandykite reikiamą baldą pasukti įvairiais šonais. Kartais padeda vieno galo pakėlimas į viršų, o kito atvirškčiai - nuleidimas žemyn. Galbūt jums pavyks išlikti kantriam ir gražiai prakišti spintą, sofa ar didelį fotelį. Tiesa, būkite atsargūs. Galite baldus lengvai apgadinti. Jų pamušalai ar kiti papuošimai gali užkliūti už durų rankenos ar kitų baldų ir pridaryti niekam nereikalingų nuostolių.

Įdėmiai apžiūrėkite baldus. Daugelis šiuolaikinių baldų yra pagaminti taip, kad juos būtų galima išardyti. Žinoma, kad nesinori lupti ir vėliau vėl klijuoti sofos ar spintos ar net stalo paviršių. Taigi, pirmiausia apžiūrėkite dalis, kurias pašalinti galima lengviausiai. Tai gali būti ratukai, stalo, sofos ar spintos kojos. Kartais kai kurias dalis galima nesunkiai nuimti, nors iš pirmo žvilgsnio tai padaryti ir neįmanoma. Skirkite laiko tyrinėjimui. Ir svarbiausia - nepameskite smulkių varžtelių, nes vėliau gali tekti "užsiimti kūrybą", bandant sudėti baldą atgal.

Išmatuokite baldus ir durų staktą. Galbūt ertmė yra tiesiog per maža ir manevruojant baldų išnešti nepavyks. Net ir tokiu atveju verta pabandyti nuimti duris nuo vyrių ir bandyti pranešti. Kitu atveju telieka kviesti meistrus ir ieškoti geriausio sprendimo. Kaip teigia liaudies išmintis - "devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk". Taip ir čia, prieš bandydami pragrūsti didelį baldą, pažiūrėkite, galbūt to net neįmanoma padaryti. Supratus, kad per duris baldai netilps, dar kartą peržiūrėkite ar tikrai neįmanoma baldų išardyti.

Jei gyvenate pirmajame aukšte, galite bandyti įkelti baldus pro langą. Žinoma, turite būti įsitikinę, kad langai yra pakankamai dideli. Taip pat turite būti įsitikinę, kad baldus bus įmanoma tvirtai pritvirtinti prie technikos, kuri juos užkels į reikalingą aukštį.

Galiausiai, jei nepavyksta išgabenti senųjų baldų ir jie neturi išliekamosios vertės, pamirškite idėja juos kažkam atiduoti ar parduoti. Juos teks kokiu nors būdu išardyti ir išgabenti. Jei baldai vis dėl to yra vertingi, kreipkitės pagalbos į specialistus.

Tuo tarpu, jei nepavyksta į kambarį įnešti naujųjų, iš karto skambinkite į parduotuvę, kurioje baldus įsigyjote. Greičiausiai įmonė, kuri parduoda tokius baldus turi patirties, kaip juos galima įnešti į kambarį. Savo akimis esu matęs, kaip keli paprasti darbininkai pusę valandos atsargiai manevravo ir braukė prakaitą, bet baldus į kambarį įnešė.

Šiandien sunkiai įsivaizduotume savo gyvenimą be minkštų baldų ir gražiausių apmušalų. Tačiau iki 18-to amžiaus vienintelis sunkių, medinių suolų paminkštinimas buvo tik padėta pagalvėlė. Tokiu komfortu mėgavosi tik turtingieji, o paprasti žmonės savo strėnas vargino ant kur kas mažiau patogių baldų.

Pažintį su senoviniais baldais verta pradėti antikvariate. Ten dažniausiai puikuojasi jau restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti ne mažiau 50-ties metų amžiaus sulaukę istoriniai baldai. Jie puikiai atspindi ne tik vyravusias madų tendencijas, luomų atskirtį, bet ir užsakovo ekonominę situaciją ir meninį skonį. Karus ir kitas negandas išgyvenę minkšti baldai dažnai praradę savo pirminę išvaizdą, tačiau meistrų rankos juos tarsi paveikslus prakalbina ir atgaivina. Minkšti baldai, tokie kaip sofos ar krėslai nors ir praradę dalį savo originalios dangos, vis tiek pateikia mūsų akims aiškų praeities vaizdą. Tokios medžiagos kaip velvetas, šilkas, Damasko ar kiti rankdarbių raštai buvo pradėti naudoti tik 18-to amžiuje. Taigi šio laikotarpio minkšti baldai vieni puošniausių. Audiniai austi labai kruopščiai ir iki menkiausių detalių perteikiami meistro sumanyti raštai. Šiame laikotarpyje išgarsėjo Prancūzijos regiono Liono šilkai, taip pat Londono tekstilininkai.

19-tas amžius įnešė naujų mados ir technologijų vėjų baldų gamyboje. Atsiradus vis didesniam baldinių audinių pasirinkimui jau ne tik didikų rūmai ir rezidencijos puošėsi ištaigingesnėmis raštų ir spalvų paletėmis bei formomis. Fabrikų ir audimo staklių pagalba medžiagos atpigo, todėl minkšti baldai ir spalvoti jų raštai galėjo puošti ne tik diduomenę, bet ir kiek labiau pasiturinčius miestelėnus.

Autentiški audiniai, kuriuos šiandien galime pamatyti ant senovinių baldų byloja apie to meto madas. Įgudusi restauratoriaus akis vienu žvilgtelėjimu gali atskirti ne tik laikmečius, kada baldai buvo aptraukti, bet net ir kurioje šalyje audinys buvo išaustas. Dekoratyvūs, tekstiliniai baldų apvadai ypač populiarūs buvo 18-tame šimtmetyje. Natūralios odos apmušalai kone seniausias minkštų baldų apdailos būdas, tačiau dėl to antikvariniai tokio tipo baldai dažniausiai yra labai susidėvėję.

Minkštasuoliai – pailgos formos kėdės, dažnai statytos prie sienos, bene seniausia sofos giminaitė. Patogus sėdėti net keletui žmonių, šis baldas Europos didikų dvaruose atsirado dar 15-tame amžiuje. Mediena baldams gaminti būdavo parenkama labai kruopščiai. Dažnai vietinės medžių rūšys atsispindėjo mažiau pasiturinčiųjų namuose, o turtingesni stengdavosi užsisakyti baldų iš kuo egzotiškesnių medžių rūšių.

Sofos istorija siekia net senovės Egipto laikus, tačiau tai kas panašu į tai ant ko mes ilsimės šiandieną, atsirado tik maždaug 16-tame, 17-tame amžiuose. Nors tuo metu sofa ir minkštasuolis dažnai buvo vienas kito sinonimai, dabartinę išvaizdą šis baldas įgavo tik prieš šimtmetį. Brangiausiai tektų sumokėti už 17 – 18-tame amžiuje sukurtas sofas, nes jose tuo metu buvo derinami ne tik rankų darbo drožiniai, bet ir tapybos technikos. Ištapyti baldai buvo populiarūs Amerikoje, kur bandyta atkartoti smulkius ąžuolo, pušies ar riešutmedžio medienos raštus.

Viktorijos laikų minkšti baldai, tiek Anglijoje, tiek Amerikoje buvo puošti miniatiūrinėmis skulptūromis ir pasižymėjo gan drąsiu dizainu. Tokių baldų apmušalai dažnai pagyvinti giliai įspaustomis sagomis ar vinimis su dekoratyviomis galvutėmis. Prabangiais laikyti baldai buvo tie, kurių gamybai naudotas riešutmedis.

Kiekviena šalis pasižymėjo savitu baldų dekoravimo stiliumi. Nuo vyraujančių medienos rūšių priklausė ir gaminamų baldų įvairovė bei kokybė. Pramonės revoliucijos dėka kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus gali mėgautis tais baldais, kuriais kadaise puikavosi tik rūmų ponai ir ponios.

XIII – XIV amžiuje Europoje, o tiksliau Prancūzijoje užgimė gotikos stilius. Šis menas vyravo architektūroje, juvelyrikoje ir net balduose. Gotikiniai baldai buvo puošiami architektūriniais elementais, smailiomis strėlėmis, bokšteliais ir kolonėlėmis. Apskritai gotikiniai baldai buvo labai paprasti. Pagrindinis baldas buvo suolas. Jį statydavo prie sienos ir tokio baldo paskirtis buvo dvejopa: gulėjimui ir sėdėjimui. Kėdės savo konstrukcija labiausiai priminė dėžę, turėjo uždarą ir aukštą atkaltę. Dažniausiai tokie baldai buvo gaminami iš ąžuolo, rečiau iš riešutmedžio, eglės ar pušies medienos.

Į Lietuvą šis stilius atkeliavo pavėlavęs šimtmečiu ir labai pasireiškė miestų architektūroje. Ypač Vilniuje buvo pastatyta daug naujų gotikinio stiliaus pastatų. Lyg grybai po lietaus dygo bažnyčios, rūmai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai. Neatsiliekant nuo vyraujančios mados, naujuose namuose turėjo būti ir to paties, gotikinio stiliaus baldai. Miestuose namai stovėdavo šalia vienas kito ir dažnų gaisrų metu sudegdavo ne tik pastatų išorė, bet ir interjeras. Taigi galime manyti, jog viduramžių gaisruose buvo sunaikinti šio stiliaus amatininkų dirbiniai ir dėl to nei vienas Lietuvos muziejus neturi gotikinių baldų pavyzdžių.

Renesansas, gimęs Italijoje, Lietuvoje pradėjo reikštis dar gotikos stiliaus laikotarpiu. Šio naujojo stiliaus baldai, kaip ir interjerai buvo monumentalūs, patalpose dėstyti palei sienas, dažniausiai net nejudinami. Interjere baldų nedaug, tačiau jie sunkūs, masyvūs. Pagrindine gamybine medžiaga išliko ąžuolo ir riešutmedžio mediena, tačiau didelis dėmesys pradėtas kreipti į baldų detales, kurios pradėtos drožinėti ir puošti. Dažniausiai puošiamos drožiniais būdavo didžiosios baldų plokštumos. Mėgti geometriniai raštai, smailias arkas keitė apvalesni kontūrai, atsirado tokie antikiniai architektūriniai elementai kaip kolonos, piliastrai ir dantyti karnizai. Visame mene vyravo panašios tendencijos, todėl galima manyti, kad architektūrinis stilius būdavo pradžia ir vyraujanti mada tokioms meno ir amatų šakoms kaip dailė, juvelyrika, baldai ir net drabužiai. Renesansas atpažįstamas per kartušus, girliandas, arabeskas, grifų ir liūtų galvas bei kupidonus. Šie elementai labai mėgti ne tik kuriant pastatus, bet ir balduose. Be suolų – dėžių pradedamos plačiau naudoti spintos, tačiau tokius baldus išgalėdavo įsigyti tik didikai ar bažnyčios atstovai. Indai ir drabužiai laikyti bufetuose – kredensuose. Dar vienas amatininkų išradimas buvo spintelės – kabinetai ir spintos skirtos knygų laikymui. Lova tuo metu buvo architektūrinė sienos dalis. Stalai keturkampiai, apskriti ar šešiakampiai rėmėsi į dvi atramas arba buvo vienakojai. Sėdimųjų baldų asortimentas renesanso laikotarpiu buvo labai nedidelis. Vienos kėdės buvo su sukryžiuotomis kojomis, kitos – su drožinėtomis ažūrinėmis lentelėmis. Kėdės kojos dažnai priminė liūtų letenas, o baldų sujungimai slėpėsi už moterų figūrų – kariatidžių. Porankiai dažnai buvo užbaigiami voliutomis ir jau minėtų liūtų ar avinų galvomis. To laikotarpio amatininkai pagamino naujo tipo kėdės ir fotelio tipą, kuris buvo su vytomis, suktomis kojomis bei atkalte. Sėdėjimui skirtus baldus aptraukdavo oda arba audeklu, kurį pritvirtindavo varinėmis ar iš bronzos pagamintomis vinimis, o pakraščius paryškindavo kutais. Šio laikotarpio baldai mūsų dienomis taip pat didelė retenybė, tačiau muziejų kolekcijose galime apžiūrėti renesanso laikotarpio pavyzdžių.

Šiandieninė pramonė baldus gamina iš įvairiausių medienos ir net plastiko rūšių. Tačiau dabartinės tendencijos privertė kūrėjus vėl atsižvelgti į gamtą ir į natūralumą. Pasaulyje vis labiau vertinami tikro, natūralaus ir kvepiančio medžio gaminiai. Medžio masyvo baldai pasižymi išskirtine kokybe ir turi išliekamąją vertę. Mediniai baldai mėgiami tų, kurie vertina tradicijas ir ilgaamžiškumą.

Kiekvienas žmogus yra patyręs jausmą, kai jam reikia išsirinkti savojo kambario baldus. Tenka suprasti, kad neteisingai pasirinkus vis tiek teks šiuo pirkiniu naudotis dar ne vienerius metus. Dar didesnis galvos skausmas gali užpulti, kai reikia išrinkti baldus, kurie stovės jūsų įmonės biure ir bus kasdien naudojami visų jūsų darbuotojų. Šį kartą nagrinėsime modulinius biuro baldus.

Renkantis modulinius baldus svarbu atsižvelgti į jų konstrukciją ir medžiagas, iš kurių jie yra pagaminti. Tinkamas pasirinkimas ilgaamžės ir praktiškos medžiagos, kaip stiklas, medis, geros kokybės plastikas ar klijuotas medis. Kartais nepatraukliai tikram natūralių medžiagų gerbėjui skambančios medžiagos būna net patikimesnės ir gali ilgiau tarnauti už seną gerą medieną. Tai yra svarbu bet kurio verslo savininkui ar įmonės vadovui. Jis nori įsigyti baldus, kurie tarnaus ilgą laiką ir, svarbiausia, išlaikys gerą išvaizdą.

Prisiminkite, kad galime disponuoti daugybe skirtingų spalvų. Modulinių baldų pagalba sukuriame tarsi mažus kambariukus, kuriuose darbuotojai praleidžią didelę dalį savo gyvenimo. Taigi, verčiau pasirinkti spalvas, kurios asocijuojasi su teigiamomis emocijomis ir skatina darbingumą.

Atsižvelgdami į tai, kaip vyksta darbas jūsų organizacijoje, pasirinkite tinamo dydžio pertvaras. Jei jūsų įmonėje didžioji dalis darbų atliekama individualiai, darbuotojai norės daugiau privatumo ir didesnės pertvaros puikiai tiks, tačiau jei vyrauja komandinis darbas, jos tik trukdys.

Pasistenkite išdėstyti darbo vietas žaismingiau. Standartinėmis pertvaromis atskirtos darbo vietos tinkamos tik tuo atveju jei vienoje patalpoje nėra labai daug darbuotojų ar jus riboja darbo erdvė. Darbuotojai neturi jaustis, kaip vidurinėje mokykloje, jie turi išlaisvinti savo kūrybiškumą.

Puiki idėja vadovams būti toje pačioje patalpoje ir turėti tokias pačias sąlygas, kaip ir visi kiti darbuotojai. Tuomet visi dirbantys žmonės jaučiasi laisvesni ir gali laisviau bendrauti su vadovaujančiu personalu.

Pirkdami modulinius baldus suplanuokite, kad visi kiti jūsų ofiso baldai darniai sudarytų visumą. Galbūt verčiau išmesti seną dokumentų spintą ir nupirkti baldus, kurie su naujaisiais baldais derą geriau. Spintos, lentynos ir kėdės turi tarpusavyje derėti ir nesudaryti kontrasto, kuris blaško dirbančių žmonių dėmesį.

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Iš Vilniaus cecho po dvarus ir miestelėnų namus plito stalai, skrynios, lentynos bei minkši baldai.

Pirmieji minkšti baldai į Lietuvą atkeliavo iš Italijos: pirmąją lovą į savo dvarą parsigabeno Radvilų giminė.

Baroko epocha savo pėdsakus paliko visoje žmonių aplinkoje: architektūroje, taikomojoje dailėje, madoje ir net pačiame gyvenimo būde. Tuo metu atsirado rašomieji stalai, drabužių spintos su įmantriais frontonais, komodos.

Baldus šiuo laikotarpiu tebegamino vienuolynų dirbtuvės ir cechai. Garsiausia buvo Nesvyžiaus šakos Radvilų baldų manufaktūra. Baroko stiliaus baldai labai išsiskyrė gausiu dekoru. Kaip architektūroje taip ir balduose dominavo banguoti, lankstūs siluetai, augaliniai bei geometriniai puošybos motyvai, masyvios proporcijos. Barokinių baldų bruožas – išlenktos, išpūstos, susuktos spirale stalų kojos, bei voliutiški kėdžių porankiai. Minkšti baldai ir krėslai puošiami prabangiais, gėlėtų raštų apmušalais, aksomais, gobelenais bei kutais.

Klasicizmo laikotarpiu bažnytiniai ir pasaulietiniai baldai kuriami anksčiau įkurtose Radvilų, Oginskių, Antano Tyzenhauzo manufaktūrose Kėdainiuose, Biržuose, Bialoje. Kita baldų dalis importuojama iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos. Taip pat baldus tebegamino miestų cechai bei dirbtuvės. Lietuvos klasicizmo laikotarpiu kurti baldai buvo mažiau puošybiški, kuklesnių formų tačiau lengvi ir mobilūs. Gamybai naudota vietinė mediena, tačiau kartais faneruoti raudonmedžiu ar riešutmedžiu. Minkšti baldai, tokie kaip kušetė, minkštasuolis ar sofa puošti skoningais antikinių ornamentų šilkiniais, medvilniniais bei vilnoniais audiniais. Klasicizmo laikotarpio baldai dažnai būdavo tarsi įrėminti, apkaustyti architektūriniu apdaru. Naudojami didybės ir prabangos pojūčius stiprinantys elementai, tokie kaip liūtų galvos, vainikai ar karo atributika.

Baldai kaip praeities liudininkai, atspindi gabių meistrų ir kūrėjų dvasinės kultūros reliktus, simbolius ir motyvus.

Ar dar prisimenate savo mokyklos klasių kabinetus? Vieniems - šios patalpos asocijuojasi su linksmybėmis, draugais, žaidimais, kitiems – su griežtais mokytojais ir žiniomis, o tretiems – iš atminties klodų išnyra dar kiti prisiminimai ir asociacijos. Tiesa, šiame straipsnyje kalbėsime ne apie prisiminimus iš mokyklos, o apie ateitį. Tiksliau apie šviežiausius pasikeitimus ir naujoves mokyklos klasių kabinetuose.

Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama vaikų poilsiui. Tikriausiai pastebėjote, kad vaikai po pamokų grįžta pavargę. Mokykloje krūviai auga. Kasdien vaikai įsisavina daugiau informacijos nei kadaise mūsų protėviai iš viso galėjo sužinoti iš prieinamos literatūros. Dėka interneto, televizijos ir išsamių mokyklose dėstomų pamokų vaiko pasaulėžiūra plečiasi. Tiesa, tai turi savo kainą. Tai nuovargis.

Keli bandymai sukurti modernius poilsio kambarius mokyklose susilaukė teigiamų reakcijų. Šią naujovę išbandžiusiose mokyklose šių patalpų steigimas moksleivių buvo priimtas teigiamai. Minkšti baldai per daugelį pertraukų būdavo nusėdami vaikų, o žaidimai ir kitos priemonės taip pat dažniausiai būdavo moksleivių naudojamos. Kitu metu šiose patalpose ramybę atranda ir mokytojai.

Miego įtaka vaiko raidai

Visiems aišku - vaikams reikia daugiau miego, negu suaugusiems. Tačiau ar žinote, kaip iš tiesų miegas veikia vaikų vystymąsi? Štai proga žinoti, kodėl vaikai turėtų eiti gulti anksčiau ir kaip tai paveiks jo vystymąsi ir rezultatus mokykloje.

Vienas iš didžiausių iki šiol atliktų tyrimų...

Gydytoja Erika Gaylor ir jos kolegos atliko tyrimą, kuriame dalyvavo apie 8000 vaikų. Tai buvo vienas didžiausių tyrimų šioje srityje. Prieš tai atliktuose tokio pobūdžio tyrimuose dalyvavo kur kas mažiau vaikų - tai yra iki 500 vaikų kiekvienoje amžiaus grupėje.

Buvo analizuojama informacija, gauta apklausus 9 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikų tėvus.

Ir kokie gi buvo rezultatai?

Anksčiau gulasi = geresni mokiniai

Tėvai, kurie reikalauja, kad vaikas eitų miegot kasdien tą pačią valandą, prisideda prie geresnio savo vaikų protinio išsivystymo.

Iš tikrųjų naktį smegenys nepailsi, o toliau apdoroja visą per dieną priimtą informaciją. Štai kodėl galime lengviau įsiminti dalykus, kai miegame pakankamai.

Reguliarus ir efektyvus miegas taip pat padės Jūsų vaikams tapti geresniais mokiniais. Norint užtikrinti miego efektyvumą čiužiniai vaikams turi būti parinkti patogūs. Taip pat neleiskite savo vaikui dirbti ar žaisti lovoje, nes ši vieta pradeda asocijuotis ne vien su poilsiu ir jam tampa sunkiau užmigti.

Vaikai, kurie pakankamai miega yra protingesni

Kalifornijos Tarptautinio tyrimų instituto tyrėjai nustatė, jog vaikai, kurie miegoti eina pastoviai tą pačią valandą, pasiekia geresnių rezultatų:

• 
  

  geriau mokosi,



• 
  

  kalba išraiškingiau,



• 
  

  greičiau supranta esmę,



• 
  

  yra raštingesni,



• 
  

  geriau skaičiuoja.

Miegas – svarbus faktorius vaiko vystymuisi

„Įrodyta, jog vaikai, kuriems tėvai yra nustatę tam tikrą laiką, kai privalu eiti miegoti, turi didelę teigiamą įtaką vaiko raštingumui ir kalbos įgūdžiams“, sako tyrimo iniciatorė gydytoja Erika Gaylor.

Ji taip pat teigia, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie miega mažiau nei 11 valandų per naktį kaip rekomenduojama, gauna žemesnius rezultatus atlikdami raštingumo ir matematikos testus.